DIVERSITY DEVELOPMENT GROUP

Baimės politika Vilniuje

DDG — Tue, 19 May 2026 07:48:11 +0000

Karolis Žibas, Patarėjas tyrimų ir politikos klausimais, Diversity Development Group

Vilniaus prekės ženklas, už kurį mokame mes patys

Dvidešimt metų Vilnius kūrė save kaip atvirą, modernų, daugiakalbį Europos miestą.

Jame migracija buvo matoma kaip miesto augimo, socialinės sanglaudos ir kultūrinės įvairovės šaltinis, kuriame migrantai tampa visaverčiais bendruomenės nariais ir talentais.

Šiandien viešojoje komunikacijoje jis vis dažniau pristatomas kaip miestas ant „lūžio taško“, kuriame formuojasi „getai“ ir kuris turi ginti gyventojus nuo „kaimyninių sostinių problemų“. Šis pasakojimas neateina iš išorės. Jis yra mūsų pačių politinės komunikacijos produktas.

Jo kaina ne tik etinė. Ji – ekonominė. Talentų pritraukimas, investuotojų pasitikėjimas, tarptautinių studentų srautai, kūrybinių industrijų sostinės reputacija – visą tai formuoja naratyvas. Miestas, kuris sako, kad maldos namai yra „blogas signalas“, signalą siunčia ir potencialiems naujakuriams – tiems patiems, kuriuos šių metų kovą patvirtintas miesto integracijos planas vadina naujais miesto gyventojais ir talentais.

Svarbu paminėti, kad integracijos srityje Vilniuje turinio prasme procesai vyksta. Į integracijos priemones investuoja Europos Sąjungos fondai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pati savivaldybė. Veikia kalbos kursai, bendruomeniniai centrai, įsidarbinimo ir orientacijos paslaugos. Tai – ne fasadas, ne planas popieriuje, o realiai dirbantys žmonės ir realios biudžeto eilutės. Bet būtent mero Valdo Benkunsko retorika tą darbą ardo: ji formuoja visuomenėje nuostatą, kad pati integracijos politika yra problema, o ne sprendimas. Vilnius viena ranka investuoja į integraciją – kita ranka diskursyviai naikina jos legitimumą. Tai šaka, ant kurios sėdint, ji pati ir pjaunama.

Du planai, du miestai

Vilnius šiandien turi du integracijos planus. Vieną – strategijoje. Kitą – antraštėse. Ir jie yra apie skirtingus miestus.

Vieną pirmadienio rytą Katedros aikštėje, prieš Vidaus reikalų ministerijos langus, pastatomas staliukas su parašų lapu. Vilniaus meras Valdas Benkunskas kviečia praeivius pasirašyti, kad ne ES piliečiai, kuriems leidimas gyventi pratęsiamas po trejų metų, privalėtų lietuvių kalbą mokėti A2 lygiu. Kelios dienos prieš tai – kitas viešas mero pareiškimas: „kol aš esu Vilniaus meras, tol Vilniuje naujos mečetės <…> nebus leista statyti.“

Du atskiri įvykiai, viena logika. Ši logika angliškai vadinama fear mongering, arba, paprastai tariant, baimės politika.

Vilniaus integracijos politikos atveju tai – ne nuomonė, o procesas, kurį užfiksavo Diversity Development Group atlikta Vilniaus miesto savivaldybės integracijos plano viešosios komunikacijos ir žiniasklaidos retorikos analizė. 2026 m. kovo–balandžio mėnesiais analizuota 20 publikacijų imtis – LRT, Delfi, Lrytas, ELTA/BNS, oficialūs savivaldybės kanalai, miesto portalai, nuomonės straipsniai, politinė komunikacija socialiniuose tinkluose. Išvada nedviprasmiška: viešojoje komunikacijoje dominuoja problemos ir grėsmės rėmas, o pati integracijos politika pristatoma siauriau, nei ji yra apibrėžiama dokumente. Mero pasisakymai dėl mečetės ir parašų rinkimas Katedros aikštėje – ne staigmena, o numatomas to paties modelio tęsinys: ta vieta, kur retorika iš antraštės pereina į politinį veiksmą.

Kas yra baimės politika

Akademinėje literatūroje fear mongering aprašomas kaip strateginis grėsmės naratyvo konstravimas: visuomenei pateikiamas „liaudies priešas“ (angl. folk devil, Stanley Coheno terminas), žiniasklaida amplifikuoja signalą, ekspertai patvirtina, politikai siūlo griežtesnį sprendimą, o visuomenė atsidėkoja paklusnumu. Frankas Furedi tą patį procesą vadina baimės kultūra: net kai statistika ramina, retorika kelia įtampą.

Baimės politika nereiškia, kad yra meluojama. Ji reiškia, kad iš sudėtingo reiškinio sąmoningai parenkamas siauriausias, grėsmingiausias kadras, ir būtent jis tampa viešojo diskurso pagrindu.

Tai svarbu pasakyti dar prieš pradedant: visuomenės susirūpinimas integracijos klausimais yra realus ir reikalauja rimto politinio dėmesio. Klausimas yra ne ar kalbėti, o kaip kalbėti.

Trys rėmai, kuriuose kalba miestas

Iš 20 analizuotų publikacijų devynios iš dešimties sukasi apie lietuvių kalbą ir jos mokėjimą; daugiau nei pusėje pasirodo „iššūkiai”, kontrolė, leidimų griežtinimas, „antplūdis”, „lūžio taškas” ar „getai”. O sąvokos, kurios sudaro patį integracijos plano stuburą – tarpkultūriškumas, įvairovė, socialinė sanglauda, ekonominis potencialas, talentų pritraukimas, miesto konkurencingumas – komunikacijoje arba pasirodo labai retai, arba visai nepasirodo.

Apibendrinant analizę ir žiūrint plačiau – metodologiškai – dominuoja trys retoriniai rėmai. Pirmasis – kontrolės rėmas: integracija pristatoma kaip reguliavimo ir leidimų pratęsimo mechanizmas. Antrasis – demografinės ir segregacinės grėsmės rėmas, kuriame skamba „kas dešimtas vilnietis yra užsienietis“, „pasiektas lūžio taškas“, „gali formuotis getai“. Trečiasis – kultūrinės tapatybės praradimo rėmas: „Vilniaus gatvėse nebesigirdi lietuvių kalbos“. Galimybių, įvairovės ar bendruomenių stiprinimo rėmo viešojoje erdvėje praktiškai nėra, nors būtent jis sudaro miestų integracijos politikos pagrindą.

Trumpa pastaba apie 10 procentų

Šios retorikos centre dažnai pasirodo teiginys, kad „kas dešimtas vilnietis – užsienietis, todėl mieste formuojasi getai“. Apie tai jau esu kalbėjęs, čia primenu, kad tarptautinėje literatūroje tokio universalaus „lūžio taško“ nėra, o getų atsiradimą lemia ne procentai, o struktūriniai veiksniai – būsto rinka, pajamų nelygybė, darbo rinkos atskirtis, švietimo sistema, diskriminacija, socialinis mobilumas. Teiginys apie 10 proc. neturi mokslinio pagrindo.

Vilniaus integracijos planas: kas yra dokumente, kas viešumoje

Čia ir slypi šios komunikacijos pagrindinis paradoksas. Vilniaus miesto integracijos planas iš tikrųjų yra platus politikos dokumentas. Jis apima ekonominę integraciją, kultūrinį dialogą, bendruomenių įtraukimą, psichologinės pagalbos prieinamumą, švietimo ir informavimo priemones, vieno langelio principu veikiančias paslaugas ir kalbos mokymąsi kaip įgalinimo įrankį. Tai – integracijos politika tikrąja šio žodžio prasme: sąlygos, kurios padeda žmogui tapti miesto dalimi, o miestui – funkcionuoti darnioje įvairovėje.

Tačiau viešojoje komunikacijoje šis spektras suspaustas iki trijų elementų: kalbos mokėjimo kaip kontrolės, migracijos masto ir reguliavimo priemonių. Likusi 80 % politikos turinio – nematoma. Net vizualinė pusė šį poslinkį sustiprina: komunikacijoje neretai pasirodantys vaizdai, kuriuose kitos kalbos perbraukiamos raudonomis linijomis, tarptautinėje integracijos komunikacijos praktikoje yra sankcijos, draudimo, eliminacijos simbolika. Tai ne kvietimas mokytis lietuvių kalbos. Tai nėra kvietimas mokytis lietuvių kalbos. Tai signalas, kokios kalbinės raiškos viešojoje erdvėje laikomos nepageidaujamomis.

Tarptautinė miestų patirtis rodo paprastą dalyką: ankstyvas segregacijos retorikos naudojimas dažnai ne padeda spręsti problemas, o priešingai – apsunkina pasitikėjimo kūrimą tarp vietos bendruomenių ir naujų miesto gyventojų. Tai ir yra esminis paradoksas: retorika apie integraciją pati pradeda griauti integracijos politikos logiką. Ir būtent tai šiandien matome Vilniuje.

Iš savivaldybės kabineto į nacionalines antraštes

Svarbiausia analizės išvada – ne kiekiai, o kryptis. Didžioji dalis žiniasklaidoje matomos retorikos atsirado ne redakcijose. Tokie raktiniai žodžiai kaip „lūžio taškas“, „getai“, „nusikalstamumas“, „antplūdis“ ar „lietuvių kalbos nebuvimas viešojoje erdvėje“ pirmiausia atsiranda pirminėje politinėje komunikacijoje – Vilniaus savivaldybės pranešimuose, mero pasisakymuose, oficialiose skaidrėse – ir tik vėliau reprodukuojami publikacijose ir antraštėse.

Tai reiškia, kad rėmas, suformuotas vietos lygmenyje, sėkmingai persikelia į nacionalinį diskursą. Kai žiniasklaida šiandien rašo apie integraciją, tai dažniausiai nėra savarankiška redakcijos interpretacija – tai amplifikuotas savivaldybės tonas. Žiniasklaida čia mažiau kuria, daugiau – cituoja. Savivaldybėje suformuluota politinė žinutė tampa „nacionaliniu pokalbiu apie integraciją“.

Taip vienas politinis aktorius gauna tai, ką žurnalistikos tyrėjai angliškai vadina primary definer status – galią pirmajam pavadinti reiškinį tais žodžiais, kuriais jis bus aptariamas visoje šalyje. Tai ne sąmokslas. Tai pasekmė to, kad kitos perspektyvos – akademinės, ekspertinės, bendruomeninės – kalba tyliau, vangiau ir pasiekia tik nišines auditorijas.

Kai naratyvas pereina į praktiką

Iki šiol kalbėjome apie kalbą – apie tai, kaip tos pačios sąvokos juda iš savivaldybės pranešimų į žiniasklaidos antraštes. Tačiau baimės politika nelieka komunikacijoje. Pastarieji du Vilniaus įvykiai – mero pareiškimas dėl mečetės ir parašų rinkimas dėl griežtesnių kalbos reikalavimų – yra būtent ta vieta, kur naratyvas iš retorinio kadro pereina į politinį veiksmą. Tai jau ne retorika. Tai – retorikos materializacija.

Mečetės atvejis: kaip veikia kultūrinio praradimo rėmas

Studentas vardu Šabhazas vieną popietę nufilmavo savo kelionę į maldą. Galutinis kadras – Justiniškių futbolo arena, kurioje šimtai Vilniuje gyvenančių musulmonų renkasi maldai. Mieste, kuriame nėra mečetės, futbolo aikštelė tampa maldos namais. Šis vaizdas ir yra tikrasis Vilniaus integracijos politikos „lūžio taškas“: ne ten, kur retorika nurodo ieškoti, o ten, kur miesto infrastruktūra nebespėja paskui realybę.

Kalbant apie mečetę Vilniuje, mero pozicija nėra nei urbanistinė, nei teisinė. Ji – retorinė. Pagrindinis argumentas – ne tai, kas vyksta Vilniuje, o tariamas problemų „importas“ iš kaimyninių sostinių. Tai – klasikinis baimės politikos žingsnis: grėsmė perkeliama į kitą laiką ir kitą vietą, o vietinis sprendimas pateikiamas kaip apsauga nuo to, kas neįvyko.

Antrasis žingsnis – figūros „perdažymas“: bendruomenės atstovai vadinami „naujaisiais imigrantais“, „manipuliuojančiais“, „apipiltais pinigais“. Tačiau, kaip primena Lietuvos Totorių Bendruomenių Sąjungos vadovas Motiejus Jakubauskas, totorių mečetė Vilniuje stovėjo dar nuo XVI a. ir buvo sovietų sulyginta su žeme – tad tai nėra „naujųjų atvykėlių“ klausimas. O VDU profesorius Egdūnas Račius primena priešingą logiką: matoma, atvira maldų vieta yra integracijos sąlyga, ne grėsmė. Kai bendruomenė renkasi viešai pripažintame pastate, ji tampa miesto dalimi; kai meldžiasi futbolo arenoje ar rūsyje, ji lieka už miesto. Šių balsų komunikacijoje negirdėti. Lieka grėsmės kadras – ir principas, kurį DDG analizėje suformulavome tiesiai: komunikacija apie segregaciją neturi pati jos sukurti diskursyviai.

Parašų rinkimas: uždaras ratas realiu laiku

Žmogus, kuris šįryt sustojo prie staliuko Katedros aikštėje, beveik niekada nemano, kad pasirašinėja prieš ką nors. Jis pasirašo už lietuvių kalbą – tą pačią, kuria jį auklėjo močiutė, kuria mokosi vaikai, kuria sapnuoja. Tačiau parašas, įdėtas į ant stalo gulintį dokumentą, jau eina į kitą tekstą – į politinį spaudimą, kuris bus pateiktas kaip „piliečių mandatas“. Pasirašymo formoje yra antraštė. Ant antraštės guli retorinis kadras. Ir kadras nebūtinai sutampa su pasirašiusiojo intencija.

Klausimas, ant kurio renkami parašai, suformuluotas iš anksto: ne ES piliečiai privalo mokėti lietuviškai A2 lygiu po trejų metų, antraip – be leidimo. Niekas viešai neklausia, ar tai veiksminga priemonė pagal turimą tarptautinę praktiką; ar trejų metų terminas atitinka realias kalbos mokymo galimybes Vilniuje; ar pati priemonė neprasilenkia su VRM jau planuojamu penkerių metų terminu, kurį balandį priminė vidaus reikalų ministras. Klausimo nėra. Yra parašas „už lietuvių kalbą“ – ir jis pateikiamas kaip mandatas. Lygiai tas pats mechanizmas, kurį akademinė literatūra angliškai vadina manufactured consent: nuomonė, kuri ne formuojasi iš svarstymo, o sukuriama iš anksto sukonstruotame pasirinkimų lauke.

Šio mechanizmo logika tampa dar aiškesnė pažvelgus į tos pačios temos visuomenės nuostatų matavimą. DDG analizės paskutinė dalis nagrinėjo 2026 m. vasario mėn. atlikto visuomenės nuostatų tyrimo (Omnibuso) klausimynų formuluotes. Apie dalies klausimų konstrukciją galima pasakyti tiesiai: ji yra ne neutralus matavimo instrumentas, o iš anksto įrašytas atsakymo kontūras. Trys konkretūs pavyzdžiai paaiškina, kodėl.

Pirmasis klausimas: „Jeigu dabar vyraujanti Lietuvos integracijos politika nesikeistų, tai padidintų šalies saugumo rizikas ateityje.“ Iš pirmo žvilgsnio – tarsi neutralus teiginys, su kuriuo galima sutikti arba ne. Iš tikrųjų jis jau yra atsakymas į dar neužduotą klausimą: jis teigia, kad dabartinė politika yra problemiška ir kelia saugumo rizikas, ir tik prašo respondento šį teiginį patvirtinti. Sociologijoje angliškai tai vadinama leading question – klausimu, kuriame atsakymas iš dalies užkoduotas pačioje formuluotėje. Neutralus atitikmuo skambėtų taip: „Kaip vertinate dabartinės integracijos politikos veiksmingumą?“ Tai nedidelis žodynas, bet visiškai kitas tyrimo įrankis.

Antrasis klausimas: „Jeigu kelerius metus Vilniuje gyvenantys imigrantai kasdienėse situacijose vartotų lietuvių kalbą, imigracija keltų daug mažiau problemų.“ Šis tvirtinimas viename sakinyje sujungia dvi atskiras prielaidas: kad imigracija apskritai kelia problemas, ir kad būtent kalba yra pagrindinė tų problemų priežastis. Respondentas, sutikęs su antra dalimi, automatiškai sutinka su pirma, ir atvirkščiai. Sociologijoje angliškai tai vadinama double-barreled question – „dviejų kulkų klausimu“; tokie klausimai į rimtas apklausas neįtraukiami, nes juos užduodant matuojami du dalykai vienu metu, o atsakymas negali būti tiksliai priskirtas nė vienam iš jų.

Trečiasis klausimas prašo respondentų 10 balų skalėje įvertinti dabartinės politikos „griežtumą“. Vidutinis įvertis – 3,6 balo, o pageidaujamas – 8 balai. Iš pažiūros tvirta išvada: žmonės nori griežtesnės politikos. Tačiau tyrimas niekada nepatikrino paprastesnio dalyko – ar respondentai apskritai žino, kokia toji dabartinė politika yra. Jei žmogus mano, kad ji yra „švelni“, tačiau tai grindžiama klaidingu įsivaizdavimu, o ne reglamentų skaitymu, matuojama nebe nuomonė. Matuojamas nežinojimas, įsivilkęs į nuomonės kostiumą – ir politiniame sprendime jis pasveriamas tiek pat, kiek ir informuotas vertinimas.

Atskirai paėmus, kiekviena tokia formuluotė – metodologinė skylė. Imant kartu, jos kuria tendenciją: tyrimas pradeda veikti ne kaip pažinimo, o kaip legitimacijos įrankis. (1) Komunikacija sukuria naratyvą, (2) tyrimas, suformuluotas to paties naratyvo logika, jį „patvirtina“, (3) patvirtinimas legitimizuoja tolesnę komunikaciją – mečetės draudimą, parašų rinkimą, dar griežtesnį reglamentą. (4) Ratas užsidaro. Ir kitam etape jis netgi nereikalauja sąmokslo ar tolimesnės dirbtinos reprodukcijos. Pakanka inercijos.

Kodėl būtent dabar?

Šios komunikacijos nereikėtų skaityti atsietai nuo politinio kalendoriaus. Artėja savivaldybių rinkimai – o artėjant rinkimams, baimės politika visada yra patrauklesnė ne todėl, kad jos turinys teisingas, o todėl, kad ji dirba greičiau už bet kurią politiką, reikalaujančią paaiškinimo. Grėsmė nereikalauja konteksto. Jai pakanka antraštės, parašo ir gerai parinkto retorinio kadro.

Tai paaiškina, kodėl integracijos politikos turinys, sutelpantis į kelias dešimtis politinių dokumentų puslapių, viešojoje komunikacijoje sutraukiamas iki trijų sąvokų – kalbos, masto ir reguliavimo. Politika yra ilga, rinkimų kampanija – trumpa. Tačiau tai reiškia, kad tokios komunikacijos pirminis tikslas nėra spręsti integracijos klausimą. Tikslu tampa elektorato mobilizavimas per įbauginimą. Įvardijus tai tiesiai, integracija vėl gali būti aptariama kaip miesto politikos, o ne rinkiminės mobilizacijos klausimas.

Beje, šie retoriniai modeliai nėra unikalūs Vilniui. Dalis šiandien Vilniuje naudojamų retorinių rėmų primena platesnius antiimigracinius naratyvus, kurie pastarąjį dešimtmetį dominavo dalies Europos kraštutinių dešiniųjų komunikacijoje, ypač Vokietijoje ir Švedijoje. Tyrėjai ne kartą atkreipė dėmesį, kad būtent tokie naratyvai buvo aktyviai amplifikuojami ir Rusijos dezinformacijos tinkluose, siekiant didinti visuomenių poliarizaciją ir nepasitikėjimą demokratinėmis institucijomis.

Pabaigoje: galimybių naratyvas

Yra alternatyva, ir ji surikiuota dar pačioje DDG analizės pabaigoje – gretimai su grėsmės naratyvu, sąvoka po sąvokos. Migracijos augimas yra ne „antplūdis“, o Vilniaus augimas ir darbo rinkos dinamika; kalba yra ne kontrolės instrumentas, o įgalinimo ir įsitraukimo į visuomenę priemonė; pati integracijos politika yra ne reakcija į problemas, o investicija į miesto socialinį ir ekonominį potencialą. Migrantai – ne potenciali rizika, o nauji miesto gyventojai ir talentai. Viešoji tvarka – ne „getų rizika“, o bendruomenių stiprinimas ir socialinė sanglauda. Kultūra – ne praradimas, o įvairovė ir tarpkultūrinis dialogas. O miesto identitetas yra ne grėsmė lietuvių kalbai, o modernus, atviras Europos miestas, kuris žino, kad jo turtas yra žmonės – ne tik tie, kurie jau čia, bet ir tie, kuriuos dar pakvies.

Tokios komunikacijos šiandien iš Vilniaus savivaldybės trūksta. Ji turi atsirasti ne kaip viešųjų ryšių ar politinės komunikacijos kampanijos turinys, o kaip aiškus ir strateginis naratyvas, atsakantis gyventojams į klausimą, kokiame mieste norime gyventi. Kol jos nėra, parašai Katedros aikštėje renkami ne už lietuvių kalbą, bet už baimės politiką.

Su Diversity Development Group atlikta Vilniaus integracijos plano komunikacijos ir žiniasklaidos retorikos analize galima susipažinti čia: [Komunikacijos analizė].

The post Baimės politika Vilniuje appeared first on DIVERSITY DEVELOPMENT GROUP.

Your voice matters! Inclusion and integration monitoring of foreign-born residents of Lithuania

DDG — Thu, 09 Apr 2026 14:48:04 +0000

Your voice can make a difference in Lithuania

If you are a foreigner living in Lithuania, we invite you to share your experience through a short survey.

Our aim is to understand how people are doing here and to identify main challenges people experience while living in Lithuania.

Your input will help us to provide the state with important insights on how to improve services and support for people like you.

Help us make you feel more welcome and share your voice!

15–20 minutes
EN / RU / UA / AR
Prizes for participants included

https://bit.ly/national_survey

As a thank-you for participating, once all the survey data has been collected, respondents will receive a €10 Perlas Go discount code for bill payments, and 10% of respondents will also receive tickets to cultural events (such as museums and theatres).

Ваш голос может изменить ситуацию в Литве

Если вы – иностранец(ка), проживающий в Литве, приглашаем вас поделиться своим опытом, приняв участие в коротком опросе.

Наша цель – понять, как здесь живется людям и определить основные вызовы, с которыми иностранцы сталкиваются, проживая в Литве.

Ваши ответы помогут нам предоставить государству важную информацию о том, как улучшить услуги и поддержку для таких людей, как Вы.

Помогите нам сделать ваше пребывание здесь более комфортным и поделитесь своим мнением!

15–20 минут
EN / RU / UA / AR
Призы для участников включены

https://bit.ly/national_survey

В знак благодарности за участие, после сбора всех данных исследования, респонденты получат скидочный купон Perlas Go на сумму 10 евро для оплаты коммунальных счетов, также 10% респондентов получат билеты на культурные мероприятия (например, в музеи и театры).

Ваш голос може змінити ситуацію в Литві

Якщо ви – іноземець(ка), що проживає у Литві, запрошуємо вас поділитися своїм досвідом, прийнявши участь у короткому опитуванні.

Наша ціль – зрозуміти, як тут живеться людям та визначити основні виклики, з якими мешканці-іноземці зіштовхуються, перебуваючи в Литві.

Ваші відповіді допоможуть нам надати державі важливу інформацію щодо того, як покращити послуги й підтримку для таких людей, як Ви.

Допоможіть нам зробити ваше перебування тут більш комфортним й поділіться своєю думкою!

15–20 хвилин
EN / RU / UA / AR
Призи для учасників передбачені

https://bit.ly/national_survey

У якості вдячності за участь, після завершення збору даних дослідження, учасники отримують код на 10 Євро знижки у системі Perlas Go на оплату комунальних рахунків; також 10% учасників отримають квитки на заходи культури (як то у музеї та театри).

ليتوانيا

إذا كنت أجنبيًا تعيش في ليتوانيا، ندعوك لمشاركة تجربتك من خلال إستبيان قصير

هدفنا هو فهم أوضاع الناس هنا وتحديد أبرز التحديات التي يواجهونها أثناء العيش في ليتوانيا

ستساعدنا مساهمتك في تزويد الدولة برؤى مهمة حول كيفية تحسين الخدمات والدعم للأشخاص مثلك

ساعدنا لنشعرك بمزيد من الترحيب وشارك صوتك

دقيقة 15-20
متوفر باللغات: الإنجليزية / الروسية / الأوكرانية / العربية
تشمل جوائز للمشاركين

https://bit.ly/national_survey

كمكافأة على مشاركتك، بعد جمع جميع بيانات الإستبيان، سيحصل المشاركون على رمز خصم بقيمة 10 يورو من (برلاس جو) لدفع الفواتير، كما سيحصل 10% من المشاركين على تذاكر لفعاليات ثقافية (مثل المتاحف والمسارح)

The post Your voice matters! Inclusion and integration monitoring of foreign-born residents of Lithuania appeared first on DIVERSITY DEVELOPMENT GROUP.

Project “Development of Coordination of Integration Processes for Foreign-Born Residents of Lithuania in Municipalities of the Republic of Lithuania”

DDG — Thu, 02 Apr 2026 07:16:26 +0000

The last few years have seen significant changes in migration trends, with more people immigrating to the country than emigrating from it since 2019. According to data from the Migration Department of the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania, on 22 September 2023, the number of foreigners living in Lithuania exceeded 200,000 for the first time in the country’s history. At the beginning of 2024, there were 221,848 foreigners living in the Republic of Lithuania, accounting for 7.69% of the country’s total population (6.62% at the beginning of 2023; 2.08% in 2019). Over the year, the number of foreigners living in Lithuania increased by 17.1%, and since 2019 – by as much as 73%. Most of the non-European Union (hereinafter – the EU) residents who immigrated to Lithuania in 2022–2023 were citizens of Ukraine and Belarus, with a significant number also arriving from the Russian Federation, Central Asia and India. The increase in the number of temporary residence permits issued indicates that foreigners arriving in Lithuania are staying in the country for longer periods of time.

The integration policy for foreigners formulated by the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania (hereinafter – the MSSL), the measures used for the social integration of foreigners, support provided in recent years, the reception and integration measures applied to refugees who have fled the war in Ukraine and to Belarusian citizens and other persons who have arrived in Lithuania as victims of the regime and repression or persecution, demonstrate the state’s contribution to the integration of foreign citizens in Lithuania. On the other hand, the policies and measures applied to the reception and integration of foreigners are fragmented and limited in scope, so only a small proportion of Ukrainian and Belarusian citizens have been able to benefit from them. The integration of these foreign citizens in Lithuania reveals its strengths (state support, services provided, public acceptance, etc.), but also the areas for improvement (insufficient availability of services, long-term renting of dwelling, challenges of the labour market integration). Other migrant groups (e.g., migrants from Central Asia, India, etc.) face similar problems – various national and international studies reveal that there are still obstacles to the integration of foreigners in practice.

The first strategic document on the integration of foreigners in Lithuania (the Action Plan 2018–2020 on the Integration of Foreigners into Society drawn up by the Ministry of Social Security and Labour, hereinafter – the Action Plan) was approved at the end of 2018. It states that a properly organised integration process allows foreign nationals to contribute to the economic, social and cultural life and prosperity of the country. The Action Plan sets out the following objectives: to improve the implementation of the integration of foreigners and ensure their successful integration into society through measures such as improving inter-institutional cooperation in the field of integration of foreigners and asylum seekers, improving the integration of foreigners and asylum seekers into the labour market system and improving the results of their integration into the labour market, improving the integration of asylum seekers and foreigners into the education system, improving social and health care services for foreigners, promoting cooperation between foreigners and local communities, reducing discrimination against foreigners, improving the integration of foreign women by ensuring their rights, monitoring and researching the implementation of foreigner integration processes and policies.

The implementation of these measures requires significant involvement of municipalities where the integration, involvement and expanding competences of non-EU citizens are not yet fully developed. Municipalities and their institutions are not only often responsible for providing, coordinating or organising the necessary services, but also have greater opportunities to tailor them to a specific target group. The effectiveness and success of the integration process of non-EU citizens largely depends on the practices applied in municipalities, where successful integration policies allow them to take advantage of the opportunities offered by the integration process. The effectiveness and success of the integration process of non-EU citizens largely depends on practices applied in municipalities, where a successful integration policy allows the full social, economic and cultural potential of immigration to be exploited. Meanwhile, ineffective integration policies can create additional challenges for both the municipality and local communities. Each municipality should address its own specific challenges, taking into account the structure of immigration and the targeted policy measures applied to different categories of non-EU citizens.

According to the MSSL, with the number of foreigners in Lithuania increasing, an effective integration system is becoming increasingly important. In the context of migration challenges in 2022, a large number of municipalities had to take clear leadership at the local level and coordinate the reception and integration of foreigners. Problems mentioned by the MSSL:

the roles of municipalities, national authorities and other actors in the foreigner integration system are not clearly defined;
lack of inter-institutional cooperation;
there is no long-term integration monitoring and evaluation system;
there is a lack of funding for the integration of foreigners;
the integration of foreigners is not specified as either an independent or a delegated function of municipalities.

According to studies and reviews, Lithuanian municipalities, their administrations and other institutions and agencies operating at the local government level are not sufficiently involved, or not involved at all, in the integration processes of foreigners living in their territory, are not adequately prepared to provide comprehensive and balanced services to integrate non-EU citizens arriving in Lithuania ensuring their socialisation and smooth integration into social life. In addition, there is a lack of cooperation with representatives of migrant associations, other non-governmental organisations (hereinafter – NGOs) and research institutes on the development and implementation of integration policy.

Due to various circumstances, the number of foreigners arriving in Lithuania is increasing, there is a need to improve the implementation of integration policies that are insufficiently coordinated and carried out on an ad hoc basis, to ensure that institutions providing (and coordinating) services to non-EU citizens have all resources, knowledge and competences, and are interested in the successful results of the policy at the local (municipal) level where the integration and inclusion processes take (or should take) place. The smooth implementation of the integration process requires:

comprehensive understanding of the situation;
cooperation between state and municipal institutions and other organisations;
interest in implementing integration policies and measures, while cooperating with the target group and involving non-EU citizens in policy development and implementation;
commitment to ensuring the relevance, continuity and quality of services provided to non-EU citizens;
strategic aim to empower non-EU citizens to become equal participants in the integration process, responsible not only for using services but also for developing integration initiatives. Successful integration is only possible through close cooperation between all stakeholders – local authorities that plan and provide integration services or have the potential to do so, NGOs, (social) businesses, as well as the recipients of these services – migrant organisations and local communities.

In order to implement these principles of integration and ensure their success, it is necessary to involve all stakeholders in a methodical and coordinated manner in the process of developing a coherent strategic approach (documents and action plans).

The aim of Project No PMIF-2.01-V-02-01 “Development of Coordination of Integration Processes of Foreign-born Residents of Lithuania in Municipalities of the Republic of Lithuania” (hereinafter – the Project) is to improve the processes of integration of non-EU citizens or stateless persons residing in the Republic of Lithuania at the local government level and to strengthen the long-term monitoring of the integration processes of these persons.

Project duration: 1 October 2024 – 31 December 2028.

Planned activities of the Project implementation:

Increasing the role of local government in the integration processes of third-country nationals (non-European Union Member States) or stateless persons in the Republic of Lithuania:

1.1. Establishing the positions of coordinators for the integration of foreign-born residents of Lithuania (hereinafter – Coordinators) in the Description of the Procedure for the Coordination of the Integration of Foreign-Born Residents of Lithuania in Municipalities approved by the Minister of Social Security and Labour (hereinafter – the Description of the Procedure for the Coordination of the Integration of Foreign-Born Residents of Lithuania in Municipalities), to perform the functions specified therein;

1.2. Organising and implementing training and discussions for Coordinators and representatives of municipal administrations on the topics of integration of foreigners;

1.3. Organising and conducting study visits for Coordinators in Lithuania and/or foreign countries;

1.4. Organising and implementing networking activities for Coordinators;

Preparing, testing and presenting to the Ministry of Social Security and Labour the results of a research instrument (methodology) designed to assess how nationals of third countries (non-EU Member States) or stateless persons residing in the Republic of Lithuania evaluate integration processes.

Project partners:

PI Diversity Development Group;
Akmenė District Municipality Administration;
Alytus City Municipality Administration;
Jonava District Municipality Administration;
Jurbarkas District Municipality Administration;
Kaunas District Municipality Administration;
Kėdainiai District Municipality Administration;
Klaipėda City Municipality Administration;
Klaipėda District Municipality Administration;
Mažeikiai District Municipality Administration;
Panevėžys City Municipality Administration;
Tauragė District Municipality Administration;
Trakai District Municipality Administration;
Utena District Municipality Administration;
Vilnius City Municipality Administration;
Vilnius District Municipality Administration;
Visaginas District Municipality Administration.

Target outcome of the Project – the creation of a system for coordinating the integration processes of foreign-born residents in the municipalities of the Republic of Lithuania, ensuring the provision of appropriate, diverse and needs-based services through the effective operation of the network of Coordinators in Lithuanian municipalities.

EUR 2,936,004.88 was allocated for the Project implementation.

The Project is co-financed by the Asylum, Migration and Integration Fund (2021-2027) Action Programme.

More detailed information about the Project can be found here.

The post Project “Development of Coordination of Integration Processes for Foreign-Born Residents of Lithuania in Municipalities of the Republic of Lithuania” appeared first on DIVERSITY DEVELOPMENT GROUP.

Processing of personal data | EN-UA-RU-AR-LT

DDG — Wed, 01 Apr 2026 17:02:27 +0000

Повідомлення про конфіденційність для осіб, які беруть участь в опитуваннях щодо обробки персональних даних

Уведомление о конфиденциальности при обработке персональных данных для лиц, участвующих в опросах

Privacy Notice on the Processing of Personal Data for Survey Respondents

أﺷﻌﺎر ﺑﺸﺄن ﺧﺼﻮﺻﯿﺔ ﻣﻌﺎﻟﺠﺔ اﻟﺒﯿﺎﻧﺎت اﻟﺸﺨﺼﯿﺔ ﻟﻠﻤﺸﺎرﻛﯿﻦ ﻓﻲ اﻻﺳﺘﻄﻼع

Privatumo pranešimas apie asmens duomenų tvarkymą apklausose dalyvaujantiems asmenims

The post Processing of personal data | EN-UA-RU-AR-LT appeared first on DIVERSITY DEVELOPMENT GROUP.

MIH newsletter | March 2026

DDG — Tue, 31 Mar 2026 15:18:54 +0000

Migrant Integration Hub newsletter was released in March 2026!

It features the updates from across Europe and Lithuania on migration policy, integration, and communities.

Find the newsletter HERE

Diversity Development Group – national coordinator for Lithuania

Diversity Development Group (DDG) is the national coordinator for Lithuania and continues to provide the platform with local news, data, and examples of integration practices. We make sure that Lithuania’s experience is visible and contributes to the wider EU-level knowledge on integration.

By being part of this network, DDG supports better access to information and stronger cooperation between organisations and institutions working on integration in Lithuania and beyond.

The post MIH newsletter | March 2026 appeared first on DIVERSITY DEVELOPMENT GROUP.

MIH newsletter | February 2026

DDG — Fri, 27 Feb 2026 16:40:05 +0000

Migrant Integration Hub newsletter was released in February 2026!

It features the updates from across Europe and Lithuania on migration policy, integration, and communities.

Find the newsletter HERE

Diversity Development Group – national coordinator for Lithuania

By being part of this network, DDG supports better access to information and stronger cooperation between organisations and institutions working on integration in Lithuania and beyond.

The post MIH newsletter | February 2026 appeared first on DIVERSITY DEVELOPMENT GROUP.

MIH | Enhancing health, integration, and language access for migrants in Lithuania

DDG — Tue, 17 Feb 2026 13:42:25 +0000

Ministry of Health conducts refugee and migrant health system review

Lithuania’s Ministry of Health, with WHO, IOM, and UNHCR, reviewed the country’s refugee and migrant health system to assess how national healthcare meets their needs and to identify gaps. The study found progress through expanded insurance coverage, vaccination campaigns, and strengthened reception centre services. Challenges identified include continuity of care, mental health support, cultural mediation, municipal capacity, and sustainable financing.

This review is part of a 2023–2025 EU-funded WHO and IOM project to improve healthcare access for refugees and displaced Ukrainians across ten European countries, providing recommendations to make healthcare more equitable and inclusive.

EMN migration policy report 2024

The European Migration Network (EMN) Lithuania published the 2024 Migration Policy in Lithuaniareport, which outlines key trends and policy changes in the country’s migration and asylum system. The publication highlights that more than 51 000 people immigrated to Lithuania in 2024 — largely from Ukraine, Belarus, Uzbekistan, India and Tajikistan — and notes that new legislation aims to improve support for people integrating into society as well as for Lithuanian citizens returning to the country.

Lithuania launches InfoDesk App to support migrants

Lithuania’s Reception and Integration Agency launched the InfoDesk App, a mobile platform providing foreigners with essential information in one place. The app guides users on residence permits, education, healthcare, employment, language courses, and cultural integration, while also delivering updates, event invitations, and service information to those in temporary accommodation. It features text-to-speech and translations in 20 languages to ensure accessibility. Funded by the EU through NextGenerationEU and implemented with the Innovation Agency, the app aims to improve timely access to information and help newcomers feel welcomed, informed, and supported, according to Director Gediminas Pocius.

Lithuania trains first sociocultural instructors to support newcomers

Lithuania’s Reception and Integration Agency has trained the country’s first sociocultural introduction course instructors. Over three days in Vilnius, 19 instructors from 14 municipalities completed a 20-hour programme and are now prepared to guide people granted asylum, temporary protection, and other arrivals across Lithuania. The standardised course helps migrants adapt to local life, understand customs, laws, values, and facilitates sociocultural inclusion. Using common methods in various municipalities, the programme aims to ensure consistent integration support. Co-financed by the EU through the Asylum, Migration and Integration Fund (AMIF), it strengthens Lithuania’s capacity to welcome and integrate newcomers.

Lithuania expands language exams for foreigners ahead of new requirements

Lithuania’s National Agency for Education is preparing language exams for foreigners in response to new requirements for customer service workers, who must achieve at least A1 proficiency from January 2026. Six A1–A2 exams are scheduled for January, with 15 planned throughout the year. The first exams will be held 14–16 January in 58 schools nationwide, accommodating up to 800 participants simultaneously. Additional B1–B2 and C1 exams are planned for spring 2026. The assessment includes reading and writing, listening, and an interview, with successful candidates receiving certificates. Registration is available online, and the schedule may be expanded if demand increases.

Publication date: 16 February 2026
Author: Directorate-General for Migration and Home Affairs
Topic: Health

The post MIH | Enhancing health, integration, and language access for migrants in Lithuania appeared first on DIVERSITY DEVELOPMENT GROUP.

MIH newsletter | January 2026

DDG — Thu, 29 Jan 2026 16:42:48 +0000

Migrant Integration Hub newsletter was released in January 2026!

It features the updates from across Europe and Lithuania on migration policy, integration, and communities.

Find the newsletter HERE

Diversity Development Group – national coordinator for Lithuania

By being part of this network, DDG supports better access to information and stronger cooperation between organisations and institutions working on integration in Lithuania and beyond.

The post MIH newsletter | January 2026 appeared first on DIVERSITY DEVELOPMENT GROUP.

PRIVATUMO PRANEŠIMAS APIE ASMENS DUOMENŲ TVARKYMĄ APKLAUSOSE DALYVAUJANTIEMS ASMENIMS

DDG — Tue, 13 Jan 2026 08:09:08 +0000

Diversity Development Group pristato privatumo pranešimą apie asmens duomenų tvarkymą apklausose dalyvaujantiems asmenims.

Pabrėžiame, kad dalyvavimas VŠĮ Diversity Development Group organizuojamose apklausose yra savanoriškas. Apklausos anketą galite pildyti ir nenurodydami asmens duomenų. Kiekvienu individualiu atveju asmens duomenų tvarkoma tik tiek, kiek yra būtina tikslams pasiekti. Jeigu atsakydami į apklausos klausimus savo asmens duomenų (el. pašto adreso) nenurodysite, apklausa bus anoniminė ir Jūsų asmens duomenys nebus tvarkomi. Jeigu pildydami apklausą pateiksite savo asmens duomenis, VŠĮ Diversity Development Group Jūsų asmens duomenis tvarkys šiame pranešime nurodytomis sąlygomis: čia

The post PRIVATUMO PRANEŠIMAS APIE ASMENS DUOMENŲ TVARKYMĄ APKLAUSOSE DALYVAUJANTIEMS ASMENIMS appeared first on DIVERSITY DEVELOPMENT GROUP.

MIH newsletter | December 2025

DDG — Mon, 22 Dec 2025 16:44:51 +0000

Migrant Integration Hub newsletter was released in December 2025!

It features the updates from across Europe and Lithuania on migration policy, integration, and communities.

Find the newsletter HERE

Diversity Development Group – national coordinator for Lithuania

By being part of this network, DDG supports better access to information and stronger cooperation between organisations and institutions working on integration in Lithuania and beyond.

The post MIH newsletter | December 2025 appeared first on DIVERSITY DEVELOPMENT GROUP.